Kelionė Siauruku
Liepos 14 dieną iškeliavome siauruku iš Anykščių į Troškūnus. Siaurukas – taip visų meiliai vadinamas Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, skaičiuoja antrąjį šimtmetį. Jis pradėjo veikti 1899 metais. Tai buvo juodų garvežių ir medinių vagonėlių laikas. Nors išvykos pradžioje lijo lietus, jis mums nesugadino geros nuotaikos. Senojoje stotyje mus pasitiko stoties viršininkas, papasakojo šiek tiek apie stoties ir siauruko istoriją. Dundėdami link Troškūnų grožėjomės gamta, klausėme pasakojimų apie žymesnes istorines to krašto vietas, todėl kelionės laikas neprailgo. O Troškūnuose mūsų laukė gidas, kuris buvo pasiruošęs mus palydėti iki vienuolyno ansamblio. Atstumas tarp stoties ir vienuolyno 2,5 km ir jį reikia įveikti pėstute. Vienuolyno požemiuose galima pasiklausyti vienuolyno istorijų ir legendų, susipažinti su sakralinio meno vertybėmis, 1557 metais datuojamu bizantiškosios tapybos šedevru. Deja, bet dėl judėjimo negalios ne visiems mūsų tai buvo įveikiama , todėl visi solidariai pasigrožėjome vienuolyno išore, pasivaikščiojome jo kieme bei Troškūnų miestelyje. O grįždami namo aplankėme Kavarsko Šv. Jono krikštytojo šaltinį. Legendomis apipintas, neva stebuklingas gydomąsias galias slepiantis Šv. Jono šaltinis, tai gaivaus tyro vandens versmė kalnelio viršuje prasigraužusi net 134 metrus nuo Šventosios upės vagos lygio. Šis šaltinis vandeniu pripildo šalia specialiai įrengtą betoninį, daugiau nei 3m gylio baseiną. Taigi ten papietavę kelionę smagiai pabaigėme.
Užimtumo specialistė V. Žvinienė
Socialinė darbuotoja V. Gavėnienė
