Kepėme šventos Agotos DUONĄ

Ant mano delno guli duonelė,

Ant mano delno juoda riekelė.

Ir verks duonelė, jei aš tingėsiu,

Jei aš tingėsiu – jos nemylėsiu…

Vasario 5-ąją, minima šv. Agota- Duonos diena, kurią lietuviai paveldėjo dar iš pagonybės laikų. Nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų.  Duonos kepimo ir gaminimo procesas yra labai atsakingas ir  svarbus procesas. Juk duona turi būti kildinama, minkoma ir pašaunama į krosnį, bet šiais laikais jau šaunama į orkaitę. Reikšmingu simboliu duona tebėra ir šiandien.  Ji simbolizuoja sotų gyvenimą, namų jaukumą, gerovę.

Tradiciškai jau kelinti metai šią dieną švenčia ir Jasiuliškių socialinės globos namų gyventojai. Visi namai nuo ryto pakvimpa kepamos duonos kvapu, kurio neužuosti negali. Šiais metais duoną kepė pirmo ir trečio korpuso gyventojai su darbuotojomis- Inga, Dale, Vilma ir Vitalija. Prie tradicijos prisijungė ir „daržininkai“ su darbuotoja Elvyra.  Tradicijas tęsiame . Pasibaigus edukacinei popietei gyventojai ragavo duonelę, minkytą savomis rankomis, džiaugėsi darbo rezultatais linkėdami, kad ant mūsų stalo jos niekad nepritrūktų. Mylėkime ir gerbkime šventą DUONELĘ!

Vilma Belapetravičienė
Bibliotekininkė ir Užimtumo specialistė
Nuotraukos  autorės